Istorijos
Tikri žmonės, tikri pokyčiai
Skaitykite Donato liudijimą apie kelią iš priklausomybės tamsos į blaivybės viltį ir dvasinę ramybę.
Iš tamsos į šviesą: kelias į blaivybę ir ramybę
Esu Donatas. Atsitiko taip, kad buvau paskendęs alkoholizmo liūne. Supradamas, kad tai tikrai neturi būti mano gyvenimo dalis, kuri naikina ir žaloja mane, daugybę kartų bandžiau tai suvaldyti, atsikratyti ar pergudrauti, pasirinkdamas kitus vartojimo, svaiginimosi būdus. Tokie sprendimai tai dar didesnės pinklės, kurios panardina į gilią ir tamsią kasdienybę.
Po vestuviu, 2021 metais, stipriai įnikau į alkoholį. Mano ir žmonos skirtingi charakteriai, poziūris į gyvenimą apvertė viską aukštyn kojom. Buvo tik alkoholis ir tamsa… Nieko nenorėjau matyti ir girdėti… Praradau gyvenimo džiaugsmą. Apėmusi apatija ir beprasmybė dar daugiau skandino ir tolino mane nuo Dievo ,kuris ne vieną kartą gelbėjo mane ir nepaliko manęs. Bet aptemęs protas jau nebesuvokė, kad kažkas nori man padėti. Aš tiesiog galvojau, kad visi nusisuko nuo manęs, o aš priešinausi, bet kam kas norėjo man padėti išeiti iš šios egzistencinės būsenos ...Bet Viešpats Dievas ir vėl manes pasigailėjo. Žmona rado per draugus pagalbą pas Aruną Rutkų besikuriančiuose savarankiško gyvenimo namuose ''JOKŪBO KOPEČIOS'', kurie įsikūrę kaime, nuostabioje aplinkoje.
Ir kai manęs paklausė, ar aš noriu vykti ir gydytis, atsimenu man tą akimirką prašviesėjo protas. Pamenu galvoje sukosi - “Va,va tas šiaudas, griebk už jo”. Ir nors kūnas priešinosi siaubingai, aš sutikau, kas bebūtų, važiuoti. Dievo meilė nesibaigia. Atvykus pajutau palaikymą,ramybę, patvirtinimą, kad padariau svarbų žingsnį savo gyvenime. Ačiū Dievui už Arūną ir jo žmoną, kurie palaikė ir rūpinosi manimi. Per tas keletą savaičių atgavau viltį, tikėjimą, ramybę ir pasitikėjimą. Atsimenu pamokas su Arūnu ir diskusijas apie Šventąjį Raštą, maldas. Tai mane pripildydavo, atgaivino… Visa Šlovė Jėzui Kristui! JO malonės dėka aš išgelbėtas... Jo Dvasia apgaubė mane ir sustiprino, išvedė mane iš tamsos į šviesą, atvėrė akis ir leido praregėti ir pajausti tą pergalę, kurią man suteikė Jis.
Tai persmelkė mano širdį ir buvau sukrėstas tos minties. Nors skaitęs ta vietą buvau ne kartą, tik dabar suvokiau - kaip galiu aš teršti savo kūną ir naikinti jį ?… Tokios mintys vis gula mano galvoje iki šios dienos ... Ačiū Dievui už jo kantrybę ir meilę.
„Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau?“
— Pirmasis laiškas Korintiečiams 6:19

